Vytauto Rubavičiaus poezija stovėdama lyg ir atokiau nuo tradicinių ir dabartinių lietuvių poezijos magistralių savitai papildo Lietuvos poezijos kelių žemėlapio tinklą nuvesdama į gal ne itin dažnai lankomas bet dėl to nė kiek ne mažiau svarbias įdomias ir mažai tyrinėtas dvasios vietoves Šiek tiek racionalus filosofinis dažnai į kalbą orientuotas kalbėjimas grindžiamas kalbos struktūromis ir jų dekonstravimu leidžia poetui prasiskverbti ir atskleisti pačioje kalboje užkoduotus būtovės slėpinius O tokiu kalbėjimu paradoksaliai aktualizuojamos istorinės ir dabarties realijos taip pat jų prasmės Tam tikru požiūriu Vytauto Rubavičiaus poetinę raišką galima buvo apibūdinti kaip postmodernią dar tada kai ši sąvoka bent jau mūsiškėje apyvartoje nė neegzistavo Nepaisant to kad pastaraisiais metais Vytauto Rubavičiaus nepavadinsi itin aktyviai besipuikuojančiu autorium jo kūriniai išsaugo kitoniškumo traukąAntanasAJonynas


7 thoughts on “Verstas